1 Kokia teisė taikoma?

1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?

Iki 1992 m. rugsėjo 1 d. sudarytoms santuokoms taikoma bendroji teisė, o sudarytoms po šios datos ir iki 2019 m. sausio 28 d. taikoma 1978 m. kovo 14 d. Hagos konvencija dėl sutuoktinių turto teisiniams režimams taikytinos teisės.

Teisę, taikytiną sutuoktinių turto teisiniams režimams, kai sutuoktiniai yra susituokę iki 1992 m. rugsėjo 1 d., iš esmės apsprendžia pirmosios sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Taip nustatyta teisė reguliuoja visus turtinius santykius tarp sutuoktinių, nepaisant vietos, kurioje yra jų turtas. Šis sąryšio kriterijus yra nuolatinis: pirmosios sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos teisė taikoma visą santuokos laikotarpį, net jei sutuoktiniai išsikelia į kitą valstybę.

Jei santuokos yra sudarytos po 1992 m. rugsėjo 1 d., turtiniams santykiams tarp sutuoktinių taikoma 1978 m. kovo 14 d. Hagos konvencija, išskyrus pirminį teisinį režimą, kurį ir toliau reguliuoja pagal privalomąsias nuostatas taikomos Prancūzijos nacionalinės teisės nuostatos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 212–226 straipsniai). Jei sutuoktiniai nenurodė jokio pasirinkimo iki santuokos sudarymo, iš esmės taikoma jų pirmosios nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Kitaip nei bendrojoje teisėje, Hagos konvencijoje nustatyti trys atvejai, kuriais taikytina teisė automatiškai keičiama (7 straipsnio 2 dalis): jei sutuoktiniai įkuria savo gyvenamąją vietą valstybėje, kurios piliečiai jie abu yra; jei jie daugiau nei 10 metų gyvena vienoje valstybėje po santuokos sudarymo; tuo atveju, jei sutuoktiniai neįkūrė nuolatinės gyvenamosios vietos tos pačios valstybės teritorijoje po santuokos sudarymo (ir todėl sutuoktinių turto teisinį režimą reguliavo tos valstybės teisė, kurios piliečiai jie abu yra), kai jie įkuria nuolatinę gyvenamąją vietą toje pačioje valstybėje. Šis automatinis pakeitimas veikia tik ateities atžvilgiu (tačiau 8 straipsnyje sutuoktiniams leidžiama pasirinkti visam jų turtui taikytiną naująją teisę, jei toks pasirinkimas nedaro neigiamo poveikio trečiųjų šalių teisėms).

Priėmus 2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/1103, nustatant, kuri teisė taikytina visoms nuo 2019 m. sausio 29 d. sudarytoms santuokoms ir iki jo įsigaliojimo sudarytoms santuokoms, kai sutuoktiniai pasirinko sutuoktinių turto režimui taikytiną teisę nuo 2019 m. sausio 29 d., vadovaujamasi naujomis taisyklėmis.

Jei taikytina teisė nepasirinkta, vadovaujamasi šiais 26 straipsnyje hierarchijos principu išdėstytais siejamaisiais kriterijais taikytinai teisei nustatyti:

  • sutuoktinių pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos po jų santuokos sudarymo valstybės teisė;
  • jei tokios nėra, sutuoktinių bendros pilietybės santuokos sudarymo momentu valstybės teisė. Šiuo kriterijumi negali būti vadovaujamasi, kai sutuoktiniai turi kelias bendras pilietybes;
  • jei tokios nėra, valstybės, su kuria santuokos sudarymo momentu abu sutuoktinius kartu sieja glaudžiausi ryšiai, teisė.

Išimties tvarka ir jei to prašo vienas iš sutuoktinių, kompetentinga teisminė institucija gali nuspręsti, kad taikytina teisė yra kitos valstybės teisė, o ne pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos sudarius santuoką valstybės teisė (22 straipsnio 3 dalis).

1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?

Sutuoktiniai gali pasirinkti teisę, kuri bus taikoma sutuoktinių turto teisiniam režimui. Iki 1978 m. kovo 14 d. Hagos konvencijos įsigaliojimo (1992 m. rugsėjo 1 d.) vedybų sutartis sudarantys sutuoktiniai galėjo pasirinkti bet kokią taikytiną teisę. Po Hagos konvencijos įsigaliojimo ir iki 2019 m. sausio 28 d. pasirinkti galima tik vieną iš trijų teisių, kurios nurodytos 3 straipsnyje: tos valstybės teisę, kurios pilietis yra bet kuris iš sutuoktinių pasirinkimo metu, tos valstybės teisę, kurioje yra bet kurio iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta pasirinkimo metu arba tos valstybės teisę, kurioje vienas iš sutuoktinių įkuria naują įprastinę gyvenamąją vietą po santuokos sudarymo. Hagos konvencijoje taip pat leidžiama sutuoktiniams pasirinkti visam arba kai kuriam nekilnojamajam turtui taikytiną tos vietos teisę, kur yra šis nekilnojamasis turtas (3 straipsnio 2 dalis). Pagal Hagos konvenciją reikalaujama, kad pasirenkama taikytina teisė būtų aiškiai nurodyta arba ji būtų neabejotinai aiški iš vedybų sutarties nuostatų (11 straipsnis).

Sutuoktiniai santuokos laikotarpiu taip pat gali keisti sutuoktinių turto teisiniam režimui taikomą teisę. Tokiu atveju Hagos konvencija taikoma ir sutuoktiniams, kurie susituokė iki jos įsigaliojimo, jei taikoma teisė buvo pasirinkta įsigaliojus Konvencijai (21 straipsnis). Šiuo atveju pasirinkti galima tik vieną iš dviejų teisių, kurios nurodytos 6 straipsnyje: bet kurios valstybės teisę, kurios pilietis yra bet kuris iš sutuoktinių daromo pasirinkimo metu, arba tos valstybės teisę, kurioje yra bet kurio iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta daromo pasirinkimo metu. Hagos konvencijoje taip pat leidžiama sutuoktiniams pasirinkti visam arba kai kuriam nekilnojamajam turtui taikytiną tos vietos teisę, kur yra šis nekilnojamasis turtas (6 straipsnio 2 dalis). Naujoji teisė taikoma atgaline data nuo santuokos sudarymo dienos atsižvelgiant į trečiųjų asmenų teises, tačiau sutuoktiniai gali nuspręsti, kad taikytinos teisės pakeitimas ir atitinkamai greičiausiai sutuoktinių turto teisinis režimas atgaline data nebūtų taikomi, o tokiu atveju jiems būtų patartina sustabdyti ankstesnio sutuoktinių turto teisinio režimo galiojimą. 1997 m. spalio 28 d. Įstatymu Nr. 97-987 buvo iš dalies pakeistas Civilinis kodeksas, siekiant suderinti jį su Hagos konvencijos nuostatomis ir parengti viešinimo priemones, susijusias su sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimu, kuris įvyksta dėl taikytinos užsienio valstybės teisės.

Reglamente (ES) 2016/1103 numatyta galimybė pasirinkti vienos iš valstybių, kurios pilietybę turi bent vienas iš sutuoktinių, teisę arba kurio nors sutuoktinio įprastinės gyvenamosios vietos pasirinkimo metu teisę kaip sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę (22 straipsnis). Teisė gali būti teisėtai pasirenkama tik nuo 2019 m. sausio 29 d. nurodant ją vedybų sutartyje arba sutartyje dėl taikytinos teisės pasirinkimo vadovaujantis 23 straipsnyje nustatytais formaliais reikalavimais.

Galiausiai, santuokos metu sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės pasirinkimas turės galią tik ateityje, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai susitaria kitaip ir tai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.