1 Kokia teisė taikoma?
1.1. Kokia teisė reglamentuoja sutuoktinių turtą? Kokiais kriterijais ir (arba) taisyklėmis vadovaujamasi parenkant taikytiną teisę? Į kokias tarptautines konvencijas atsižvelgiama sprendžiant tam tikrose šalyse gyvenančių sutuoktinių turto klausimus?
Švedijos teisėje sutuoktinių nuosavybės turto reglamentavimui teisės požiūriu taikomos dvi skirtingos reglamentavimo sistemos. Pirmoji reglamentavimo sistema nustatyta 1931 m. Reglamentu Nr. 429, remiantis konvencija tarp Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos dėl tarptautinės privatinės teisės nuostatų, reglamentuojančių santuoką, įvaikinimą ir globą. Reglamentas buvo peržiūrėtas, remiantis 2006 m. konvencijos pakeitimais ir įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Taisyklės taikomos, kai abu sutuoktiniai yra vienos iš konvencijos šalių piliečiai santuokos sudarymo momentu ir turi bendrą nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje iš tų šalių. Tokiu būdu abu sutuoktiniai gali turėti nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje iš tų šalių bei vienos iš tų šalių pilietybę (2 a straipsnis). Jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, taikoma tos konvencijos šalies, kurioje sutuoktiniai nustato savo nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos sudarymo, teisė. Jei sutuoktiniai vėliau santuokos metu nustato savo nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje iš šių šalių, tos šalies teisė pradedama taikyti, sutuoktiniams toje šalyje gyvenant ilgiau kaip dvejus metus. Jei abu sutuoktiniai su naujos nuolatinės gyvenamosios vietos šalimi susiję pilietybe arba jei jie anksčiau santuokos metu šioje šalyje turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, taikoma teisė keičiasi iš karto pakeitus nuolatinę gyvenamąją vietą (3 a straipsnis). Antrąją reglamentavimo sistemą nustato 1990 m. Įstatymas Nr. 272 dėl tarptautinių klausimų, susijusių su sutuoktinių ir sugyventinių nuosavybe. Remiantis 4 straipsniu, jei nesusitarta kitaip, sutuoktinių nuosavybės turto režimui taikoma tos šalies, kurioje sutuoktiniai nustato savo nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos sudarymo, teisė. Jei jie vėliau savo nuolatinę gyvenamąją vietą nustato kitoje šalyje ir gyvena joje ne trumpiau kaip dvejus metus, pradedama taikyti tos šalies teisė. Jei sutuoktiniai nustato savo nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje, kurios pilietybę jie abu turi arba kurioje jau pirmiau santuokos metu turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, pradedama taikyti tos šalies teisė, kai tik sutuoktiniai joje nustato savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Jei sutuoktiniai negali turėti nuolatinės gyvenamosios vietos toje pačioje šalyje, taikoma tos šalies, su kuria sutuoktinius sieja artimiausi ryšiai, teisė. Toks sprendimas turi būti priimamas kiekvienu atveju įvertinant visas aplinkybes. Šiaurės regiono šalių konvencijoje nenumatytais atvejais taikomos 1990 m. Įstatymo Nr.272 nuostatos. Remiantis abiem reglamentavimo sistemomis, visais atvejais gali būti taikoma tik vienos šalies teisė. Todėl taikomos teisės pasikeitimas įsigalioja atgaline tvarka.
1.2. Ar sutuoktiniai gali rinktis taikomą teisę? Jei taip, kaip reglamentuojamas toks pasirinkimas (pavyzdžiui, įstatymų pasirinkimas, oficialūs reikalavimai, įstatymų taikymas atgaline data)?
Pagrindinė taisyklė pagal Šiaurės regiono šalių susitarimą yra šalių autonomija. Remiantis 3 straipsniu, sutuoktiniai gali susitarti dėl a) konvencijos šalies, kurioje vienas iš sutuoktinių turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kurios pilietybę turi vienas iš sutuoktinių, teisės taikymo arba b) dėl konvencijos šalies, kurioje sutuoktiniams gyvenant santuokoje tuo pačiu metu buvo jų paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, teisės taikymo. Šalių autonomija taip pat taikoma remiantis 1990 m. Įstatymo Nr. 272 nuostatomis. Sutuoktiniai gali pasirinkti bet kurios šalies, kurioje buvo vieno iš jų nuolatinė gyvenamoji vieta arba kurios piliečiu jis buvo sutarties sudarymo metu, teisę (3 straipsnis). Remiantis Švedijos teise, sutuoktinių sutartis dėl teisės taikymo formaliai įsigalioja, kai ji sudaryta raštu ir kai ją pasirašo abu sutuoktiniai, tai reiškia, kad sutarties dėl taikomos teisės pasirinkimo nereikia registruoti jokiose institucijose, jei ją patvirtina liudininkai ir jei ji sudaryta šiam tikslui nustatyta forma. Sudarydami taikomos teisės pasirinkimo sutartį, sutuoktiniai nurodo taikomą teisę, kuri reglamentuoja visus svarbiausius sutuoktinių nuosavybės turto režimo klausimus santuokos metu. Sutuoktinių sutartis dėl taikomos teisės pasirinkimo taikoma atgaline tvarka.
