8 Kas numatoma įstatyme dėl registruotų ir neregistruotų partnerių?
Registruota partnerystė 1994 m. Įstatymas Nr. 1117 dėl registruotos partnerystės (toliau – Partnerystės įstatymas) nustojo galioti 2009 m. balandžio pabaigoje. Tuo pačiu metu buvo suteikta teisė sudaryti santuoką tos pačios lyties poroms. Negaliojantis Partnerystės įstatymas nustato tokių porų partnerystės pasekmes, kurios partnerystę sudarė iki 2009 m. balandžio pabaigos ir iki to laiko nepakeitė partnerystės santykių santuoka. Atidėtosios bendrosios jungtinės nuosavybės režimas visa apimtimi taikomas ir partneriams, įregistravusiems partnerystę.
Gyvenimas nesusituokus Švedijos teisėje gyvenimą nesusituokus reglamentuoja atskiras įstatymas – 2003 m. Sugyventinių įstatymas Nr. 376. Sugyventinių įstatymas taikomas dviems tos pačios ar skirtingų lyčių asmenims, nuolat gyvenantiems partnerystėje ir turintiems bendrą namų ūkį. Įstatymas skirtas finansiškai silpnesnės pusės apsaugos reglamentavimui, kai santykiai nėra įregistruoti. Kai gyvenimas nesusituokus pasibaigia(2 straipsnis), kiekviena iš šalių per vienų metų laikotarpį turi teisę kreiptis dėl nuosavybės padalijimo (8 straipsnis). Pagal Sugyventinių įstatymą vykdomas nuosavybės padalijimas remiasi Santuokos kodekso nuosavybės padalijimo taisyklėmis. Tačiau nuosavybė, kuri gali būti padalijimo dalykas pagal Sugyventinių įstatymą, yra žymiai mažesnės apimties, kadangi pagal šį įstatymą gali būti sprendžiamas tik sugyventinių bendro būsto ir namų ūkio reikmenų, įsigytų bendrai, padalijimas (taip vadinama sugyventinių nuosavybė). Nuosavybė, naudojama rekreaciniais tikslais bei nuosavybė, įgyta iki gyvenimo nesusituokus pradžios, nėra šio įstatymo dalykas. Dalijama grynoji sugyventinių nuosavybės vertė, o partneris, kuriam atitenka didesnė sugyventinių nuosavybės dalis gali pasirinkti skirtumo kompensavimą vienos sumokamos sumos forma ar perleidžiant lygiavertį turtą (17 straipsnis). Sugyventiniui, turinčiam didžiausius poreikius, gali būti suteikiamos teisės į būstą, kai gyvenimas nesusituokus pasibaigia, net jei jis priklauso kitam sugyventiniui, su sąlyga, kad ši nuosavybė išnuomojama arba suteikiama panaudos sąlygomis (šved. bostadsrätt) (22 straipsnis). Kaip ir sutuoktinių atveju, taikomi apribojimai disponavimui nesusituokusių sugyventinių bendru gyvenamuoju būstu (23–25 straipsniai). Sugyventiniai gali susitarti, kad jiems nebūtų taikomos Sugyventinių įstatyme numatytos nuosavybės padalijimo taisyklės (9 straipsnis). Prašymas padalinti nuosavybę turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per vienus metus po santykių pasibaigimo (8 straipsnio 2 dalis). Be to, poros, gyvenančios ne santuokoje, kaip ir sutuoktiniai turi teisę sudaryti preliminarią nuosavybės padalijimo sutartį gyvenimo nesusituokus pasibaigimo atveju (9 straipsnis).