3 Kaip sutuoktiniai gali tvarkyti savo turto režimą?
3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?
Sudarę santuoką, sutuoktiniai gali susitarti dėl įstatymais nustatytos bendrosios jungtinės nuosavybės ribų išplėtimo arba susiaurinimo.
Nuosavybės ribų išplėtimas reiškia, kad sutuoktiniai gali susitarti ir bendrajai jungtinei nuosavybei priskirti turtą, kuris kitu atveju priklausytų sutuoktiniams atskirai (pavyzdžiui, dovanų gauta, paveldėta nuosavybė ar kitaip iki santuokos sudarymo įgytos nuosavybės ekvivalentas ). Nuosavybės ribų susiaurinimas reiškia, kad sutuoktiniai gali susitarti, jog bendrosios jungtinės nuosavybės dalis (pavyzdžiui, už išskirtinai vienam sutuoktiniui priklausančią nuosavybę gautas pelnas, išmokos ir sukauptos sumos) nebus priskiriama bendrajai jungtinei nuosavybei.
Sutuoktiniai taip pat gali susitarti dėl bendrosios jungtinės nuosavybės tvarkymo (OZ 143a straipsnio 1 dalis), pavyzdžiui, jie gali nustatyti, kad konkretų turtą tvarko abu sutuoktiniai arba tik vienas iš jų. Jei sutuoktiniai nustato, kad nuosavybė nėra bendrai tvarkoma, kitas sutuoktinis negali pateikti ieškinio dėl tokio disponavimo pripažinimo negaliojančiu. Tokie teisės aktais bendrosios jungtinės nuosavybės taikymo srities pakeitimai gali būti taikomi tik nuosavybei, įgytai po sutarties sudarymo.
Sutuoktiniai gali susitarti dėl atidėtosios nuosavybės, kuriai netaikomas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas iki santuokos pasibaigimo momento. Tokiu atveju papildomas ne bendrosios jungtinės nuosavybės ribų išplėtimas, bet nuostata dėl jos sudarymo datos. Todėl santuokos metu kiekvienas iš sutuoktinių turi išskirtines teises į turtą ir tik santuokos pasibaigimo momentu visi turimi daiktai ir reikalavimai sudaro bendrąją jungtinę nuosavybę, kurios režimas įsigalioja nuo santuokos pasibaigimo momento.
3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?
Pirmiau paminėtos vedybų sutartys, jų papildymas ar nutraukimas turi būti sudaromas autentiško dokumento notarine forma.
3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?
Slovakijos teisė nenumato ikivedybinių vedybų sutarčių. Todėl vedybų sutartis galima sudaryti tik sudarius santuoką. Jei sutartyje aptariamas nekilnojamasis turtas, sutartis įsigalioja tik įregistravus ją nekilnojamojo turto kadastre.
3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?
Sutartis gali būti keičiama bet kuriuo metu gyvenant santuokoje. Kad sutarties pakeitimai įsigaliotų, jie turi būti sudaromi autentiško dokumento forma ir patvirtinti notaro.