3 Kaip sutuoktiniai gali tvarkyti savo turto režimą?
3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?
Sudarydami vedybų sutartį, sutuoktiniai gali nustatyti nuosavybės atskyrimo arba bendrosios jungtinės nuosavybės režimą (CK 116 straipsnis).
Jei sutuoktiniai nustato bendrosios jungtinės nuosavybės režimą, tai iki santuokos turėtas sutuoktinių turtas, o taip pat santuokos metu įgyta nuosavybė iš esmės tampa bendros nedalomos nuosavybės dalimi. Tačiau tokiai bendrajai jungtinei nuosavybei nepriskiriama sutuoktinių nuosavybė, kuri pagal vedybų sutartį priskiriama asmeninei kiekvieno sutuoktinio nuosavybei.
Sutuoktiniai susitaria, kuris iš jų tvarkys bendrąją jungtinę nuosavybę (žmona, vyras arba abu bendrai). Jei bendrąją jungtinę nuosavybę administruoja vienas sutuoktinis, tai jis, išskyrus teisės aktais numatytus apribojimus, gali savo vardu naudoti tą turtą ir juo disponuoti bei yra įpareigotas padengti šeimos ir bendro namų ūkio išlaidas (CK 124 straipsnis). Kito sutuoktinio sutikimas reikalingas teisių in rem į nekilnojamąjį turtą perleidimo, įkeitimo ar suvaržymo atvejais (CK 128 straipsnis). Sutikimas yra reikalingas ir kilnojamosios bendrosios jungtinės nuosavybės dovanojimo atveju, jei dovanos vertė viršija įprastinę nedidelės dovanos vertę (CK 129 straipsnis). Kiekvienas sutuoktinis nepriklausomai disponuoja savo asmenine nuosavybe (CK 125 straipsnio 2 dalis).
Bendrosios jungtinės nuosavybės atveju sutuoktinis yra atsakingas už kito sutuoktinio įsiskolinimus, susidariusius dėl šeimos ir bendro namų ūkio poreikių tenkinimo taip pat ir savo asmenine nuosavybe, tačiau tik tuo atveju, jei bendroji jungtinė nuosavybė ir įsiskolinusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė yra nepakankama (CK 130 straipsnis).
Jei yra nustatyta asmeninė nuosavybė, kiekvienas sutuoktinis ne tik išlieka iki santuokos turėtos nuosavybės savininku, bet santuokos metu gali nepriklausomai nuo kito sutuoktinio nuosavybę įsigyti ir naudoti, administruoti ir ja disponuoti (CK 117 straipsnis). Sutuoktinis negali naudoti, administruoti ar disponuoti kito sutuoktinio nuosavybe be pastarojo sutuoktinio sutikimo (CK 118 straipsnio. 1 dalis). Tačiau sutuoktiniai gali susitarti, kad vieno sutuoktinio nuosavybę gali administruoti kitas sutuoktinis. Tokiu atveju turtą administruojantis sutuoktinis yra atsakingas už nuostolius, atsiradusius dėl didelio aplaidumo. (CK 119 straipsnis).
Taikant asmeninės nuosavybės režimą, kiekvienas sutuoktinis yra atsakingas už savo įsiskolinimus savo nuosavybės dalimi (CK 121 straipsnis).
3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?
Vedybų sutartis turi būti pasirašoma pas notarą, dalyvaujant abiems sutuoktiniams, arba, jei vienas iš jų yra nepilnametis, dalyvaujant jo teisiniam atstovui (CK 115 straipsnis).
3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?
Vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek prieš santuokos sudarymą, tiek santuokos metu, tačiau tokiu atveju sutartis įregistruojama tik sudarius santuoką (CK 114 straipsnis). Sutuoktiniams sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Kad sutartis įsigaliotų trečiųjų šalių atžvilgiu, ji turi būti įregistruota.
3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?
Sutuoktiniai esamą sutartį gali keisti tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo taikomos jiems pasirašant sutartį.
