3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sutuoktiniai sutartimi gali keisti bendrosios jungtinės nuosavybės režimo sąlygas (CK 210 straipsnis). Asmeninės nuosavybės turto režimo pasirinkimas taip pat gali būti Santuokų sudarymo registre (CK 162 straipsnis).

Įstatymas numato dvi sutartinių nuosavybės turto režimų rūšis: nuosavybės atskyrimą ir bendrąją jungtinę nuosavybę pagal susitarimą.

Nuosavybės atskyrimo režimas visiškai skiriasi nuo įstatymais numatyto turto režimo: Kiekvienas iš sutuoktinių išlaiko išskirtinę teisę į nuosavybę ir turi teisę be apribojimų naudoti ir administruoti iki santuokos ir santuokos metu įgytą nuosavybę bei už savo įsiskolinimus atsako savo nuosavybės dalimi (CK 215 ir 217 straipsniai).

Jei sutuoktiniai nuosavybę įgyja bendrai, ji tampa bendrąją nuosavybę reglamentuojančių teisės aktų dalyku.

Bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimas pagal susitarimą taikomas rečiau ir reiškia teisės aktais nustatyto bendrosios jungtinės nuosavybės režimo pakeitimus. Sutuoktiniai gali laisvai nustatyti tokio susitarimo turinį, tačiau sutuoktiniams draudžiama:

• pateikti bendro pobūdžio nuorodas į įstatymus ar teismų praktiką, kai jie nėra jų subjektai; sutuoktiniai privalo nustatyti specialias sutarties sąlygas, reglamentuojančias jų santykius;
• bendrajai jungtinei nuosavybei pagal sutartą nuosavybės turto režimą priskirti 2.1 punkto c, d ir e papunkčiuose nurodytą asmeninę nuosavybę;
• nukrypti nuo bendrosios nuosavybės administravimo taisyklių ir nuosavybės dalių lygiavertiškumo, atsižvelgiant į nuosavybę, kuri būtų įstatymais reglamentuojamos bendrosios jungtinės nuosavybės dalykas (CK 210 straipsnis).

Nors įstatymų leidėjas nenustato turto režimo pagal susitarimą sąlygų ir atsižvelgia tik į konkrečią nuosavybę, jis užtikrina tėvo linija paveldimo fondo sudarymą. Šiam fondui, kuris gali egzistuoti kartu su bendrosios jungtinės arba asmeninės nuosavybės režimu, vienas iš sutuoktinių, abu sutuoktiniai arba trečioji šalis gali priskirti viešai įregistruotą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą bei kitas apyvartines priemones, skirtas šeimos poreikių tenkinimui. Tokia nuosavybė tvarkoma atskirai, panašiai kaip ir administruojamas turtas, tačiau jos negalima panaudoti įsiskolinimų, kurie su kreditoriaus žinia atsirado dėl kitų priežasčių, nei šeimos poreikių tenkinimas, padengimui (167 it tolesni straipsniai).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Sutartis turi būti sudaroma autentiško dokumento forma, dalyvaujant dviems liudininkams, priešingu atveju ji laikoma negaliojančia.

Asmeninės nuosavybės turto režimo pasirinkimas taip pat gali būti Santuokų sudarymo registre (CK 162 straipsnis).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo metu iki ar po santuokos sudarymo. Jei sutartis sudaroma iki santuokos, ji įsigalioja tik įregistravus santuoką. Jei ji sudaroma santuokos metu, jos nuostatos įsigalioja nedelsiant.

Bet kokiu atveju sutartį galima naudoti prieš trečiąsias šalis, jei tokia pastaba nurodyta santuokų sudarymo registro įraše, kuris užpildomas Civilinio registro tarnybos archyve (CK 162 straipsnis).

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutartis gali būti keičiama bet kuriuo metu autentiško dokumento forma (CK 163 straipsnis). 1981-05-10 d. Įstatymas Nr. 142 panaikino prievolę sutarties pakeitimus patvirtinti teisme. Patvirtinimas reikalingas tik autentiškų dokumentų forma iki 1981-05-07 d. padarytiems pakeitimams.

Print this topic

back to top