2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Teisės aktais nustatytas sutuoktinių nuosavybės turto režimas yra bendroji jungtinė nuosavybė (Italijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 159 straipsnis).

Teisės aktais nustatyta bendroji jungtinė nuosavybė užtikrina bendrosios jungtinės nuosavybės, asmeninės nuosavybės ir atidėtosios bendrosios jungtinės nuosavybės egzistavimą.

Nuosavybė, kurią sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo individualiai arba kartu, sudaro bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, išskyrus asmeninę nuosavybę ir nuosavybę, kuri laikoma atidėtąja bendrąja jungtine nuosavybe (CK 177 straipsnis).

Toliau nurodyta nuosavybė sudaro asmeninės nuosavybės dalį:

• a) nuosavybė, įgyta prieš santuoką arba bendrosios jungtinės nuosavybės taikymo režimą;
• b) nuosavybė, įgyta po santuokos sudarymo dovanojimo ar paveldėjimo būdu, nebent autentiškuose dovanojimo ar testamento dokumentuose numatyta, kad tokia nuosavybė priskiriama bendrajai jungtinei nuosavybei;
• c) nuosavybė, skirta išskirtinai asmeninėms sutuoktinio reikmėms, ir jos priedai;
• d) nuosavybė, reikalinga sutuoktinio profesinei veiklai;
• e) nuosavybė, gauta kaip žalos atlyginimas, o taip pat pensija, susijusi su dalinio ar visiško darbingumo praradimu;
• f) nuosavybė, įgyta perleidžiant ar keičiant pirmiau nurodytą nuosavybę, su sąlyga, kad tai aiškiai nustatyta nuosavybės įsigijimo momentu.

Norint iš bendrosios jungtinės nuosavybės išskirti nuosavybę, nurodytą c, d ir f punktuose, jei nuosavybė yra nekilnojamasis arba kilnojamasis turtas, įregistruotas specialiame turto registre ir yra įgytas po santuokos sudarymo, išskyrimas turi būti nurodomas įsigijimo dokumentuose, dalyvaujant kitam sutuoktiniui (CK 179 straipsnis).

Toliau nurodyta nuosavybė laikoma atidėtąja bendrąja jungtine nuosavybe:

• pajamos, gautos iš asmeninės sutuoktinio nuosavybės ir jo individualios veiklos vykdymo, su sąlyga, jei jos gaunamos iki bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momento (CK 177 straipsnio b ir c punktai);
• nuosavybė, skirta vieno iš sutuoktinių įmonės veiklai, jei įmonė įkurta po santuokos sudarymo, o taip pat įmonės, įkurtos prieš santuoką, pajamų padidėjimas su sąlyga, jei jos gaunamos iki bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momento (CK 178 straipsnis).

Atidėtosios bendrosios nuosavybės kategorija taikoma tik bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momentu ir, priklausomai nuo esamos doktrinos interpretacijos, nenustato esamų bendrasavininkių teisių ar daiktų nuosavybės, tik teisę į kito sutuoktinio (nuosavybės savininko) išmoką, lygią pusei nuosavybės vertės. Jei dėl šios vertės šalys negali susitarti, ją nustato teismas.

Paveldėjimo atveju tai reiškia mirusiojo sutuoktinio įsiskolinimus, kuriuos turi sumokėti likęs gyvas sutuoktinis.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Jei nėra priešingų įrodymų, kilnojamasis turtas laikomas bendrosiso jungtinės nuosavybės dalimi (CK 195 straipsnis).

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Sutuoktiniai neprivalo sudaryti turto aprašo.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai gali administruoti individualiai.

Tačiau abu sutuoktiniai bendrai privalo laikytis įstatymų dėl ypatingo administravimo ir sutarties nuostatų, suteikiančių vienodas asmenines teises. Todėl atstovavimo teisė atliekant su tuo susijusius teisinius veiksmus priklauso bendrai abiems sutuoktiniams (CK 180 straipsnis).

Jei viešai registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto atvejais disponavimo dokumente (pardavimas ir t. t.) trūksta būtinojo kitos šalies sutikimo, sutuoktinis, kurio sutikimas buvo reikalingas, gali anuliuoti tokį dokumentą per vienus metus nuo to momento, kai jis sužinojo apie tokį dokumentą ir visais atvejais per vienus metus nuo nuorašo sudarymo momento; kitais atvejais sutuoktinis, veikdamas be kito sutuoktinio sutikimo, pastarojo reikalavimu privalo atkurti bendrąją jungtinę nuosavybę taip, kokia ji buvo iki šių veiksmų, o jei tai yra neįmanoma – sumokėti lygiavertę sumą (CK 184 straipsnis).

Sutuoktinis negali disponuoti savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi iki teisinio bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo pasibaigimo.

Tuo atveju, jei sutuoktinis atsisako duoti susitikimą arba neatvyksta, arba kitaip trukdo, kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl įgaliojimų suteikimo būtinų sandorių vykdymui (CK 181 ir 182 straipsniai). Be to, teismas gali panaikinti vieno iš sutuoktinių teisę administruoti turtą, jei įrodoma, kad jis yra blogas administratorius (CK 183 straipsnis). Vieno iš sutuoktinių visiško ar dalinio neįgalumo arba blogo administravimo pripažinimo atvejais teismas gali priimti sprendimą dėl nuosavybės atskyrimo, kuris gali būti viena iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo pasibaigimo priežasčių (CK 193 straipsnis).

Asmeninės nuosavybės ir atidėtosios bendrosios jungtinės nuosavybės požiūriu jos savininkas gali vienas sudaryti visus administravimo sandorius ir disponuoti ta nuosavybe (CK 185 straipsnis).

Teisės aktais nenustatomos jokios specialios sąlygos sutuoktinių būstui arba specialios apsaugos taisyklės turto neturinčiam sutuoktiniui.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Kiekvienas sutuoktinis gali atskirai sudaryti paprastus bendrosios nuosavybės administravimo sandorius (CK 180 straipsnis). Už dėl šeimos interesų atsiradusius įsipareigojimus atsakoma bendrąja jungtine nuosavybe, net jei sutuoktinis atskirai prisiėmė tokius įsipareigojimus (CK 186 straipsnis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Jei kreditorių reikalavimų negalima patenkinti iš asmeninės nuosavybės, santuokos metu susidarę įsiskolinimai tenkinami iš bendrosios jungtinės nuosavybės įsiskolinusiam sutuoktiniui priklausančia dalimi, vykdant sandorius, viršijančius įprastinio administravimo kategoriją be kitos šalies sutikimo (CK 189 straipsnis).

Asmeniniai vieno iš sutuoktinių kreditoriai, net jei įsiskolinimas susidarė iki santuokos, gali reikalauti reikalavimo patenkinimo subsidiariai iš bendrosios jungtinės nuosavybės atitinkamai įsiskolinusiam sutuoktiniui priklausančia bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi. Skolų be garantijos atvejais sutuoktinio asmeninių kreditorių atžvilgiu pirmenybė suteikiama kreditoriams, kurių reikalavimai tenkintini iš bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 189 straipsnis).

Kreditoriai dėl įsiskolinimų, susijusių su bendrąja jungtine nuosavybe, gali subsidiariai pateikti pretenziją į kiekvieno iš sutuoktinių asmeninį turtą iki pusės tokio reikalavimo vertės, jei nustatoma, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra nepakankama (CK 190 straipsnis).

Print this topic

back to top