2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Jei vedybų sutartyje nėra nustatyta kitaip, sudarę santuoką, sutuoktiniai bendro santuokinio gyvenimo laikotarpiu tampa bendrosios jungtinės nuosavybės režimo subjektais (įstatyminis sutuoktinių turto režimas). Po santuokos sudarymo įstatyminis sutuoktinių turto režimas įgis grįžtamąją galią laikotarpiui, kuriuo sutuoktiniai gyveno kaip partneriai iki santuokos sudarymo.

(2013 m. Įstatymo Nr. V dėl Civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4:34 straipsnio 2 dalis ir 4:35 straipsnio 1 dalis)

Visas sutuoktinių bendrosios sutuoktinių  nuosavybės laikotarpiu bendrai ar individualiai įsigytas turtas sudaro nedalomą bendrą sutuoktinių nuosavybę, išskyrus turtą, priklausantį asmeninei sutuoktinių nuosavybei (žr. toliau). Gauta nauda iš asmeninės nuosavybės taip pat sudaro bendrosios nuosavybės dalį, jei ta nauda susikaupia bendro santuokinio gyvenimo laikotarpiu. Iš gautos naudos atskaitomos visos tokio turto administravimo ar priežiūros išlaidos ir rinkliavos.

(Civilinio kodekso 4:37 straipsnio 1 dalis ir 3-4 dalys)

Asmeninį sutuoktinių turtą sudaro:

• turtas, įgytas iki bendrosios sutuoktinių nuosavybės įsigaliojimo,
• paveldėtas arba dovanotas turtas bei turtas, kuris buvo neatlygintinai įgytas bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo metu,
• sutuoktinio kaip intelektinės nuosavybės  savininko teisės, išskyrus autorinius honorarus, kurie mokėtini bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo metu,
• už padarytą žalą asmeniui gauta kompensacija,
• įprastos vertės asmeniniais tikslais naudojamas turtas,
• turtas, pakeičiantis asmeninį turtą, ir tai, kas įgyta už tokį turtą.

Jei įprasto dydžio turtas, kuris buvo asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė ir buvo naudojamas sutuoktinių kasdienėms reikmėms, keičiamas į kitą turtą, tai tas naujas turtas tampa bendrąja nuosavybe, kai santuoka trunka ilgiau nei penkis metus.

(Civilinio kodekso 4:38 straipsnio 1-3 dalys)

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo metu sutuoktiniams priklausantis turtas yra sutuoktinių bendrosios nuosavybės dalis, jei Civiliniame kodekse nenurodyta kitaip, arba nenustatyta, kad turtas priklauso vieno iš sutuoktinių asmeninei nuosavybei.

Be to, jei prievolė, susijusi su bendrąja nuosavybe arba su vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, vykdoma bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo metu, laikoma, kad ji buvo įvykdyta naudojantis bendrąja nuosavybe, jei nėra įrodyta kitaip. Jei galiojant bendrajai sutuoktinių nuosavybei buvo padidinta bendrosios arba asmeninės nuosavybės vertė, preziumuojama, kad pridėtinės vertės šaltinis (pvz., investicijos, atnaujinimas ar priežiūra) yra bendroji nuosavybė, jei nėra įrodyta kitaip.

(Civilinio kodekso 4:40 straipsnio 1-2 dalys)

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Pagal Vengrijos teisę sutuoktiniai neprivalo sudaryti turto aprašo.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Abu sutuoktiniai jiems bendrąja nuosavybe priklausantį turtą gali naudoti pagal jo paskirtį. Nė vienas sutuoktinis neturėtų naudotis šia teise pažeisdamas kito sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Abu sutuoktiniai turi teisę bendrai administruoti jų bendrosios nuosavybės turtą.

Kiekvienas iš sutuoktinių gali pareikalauti iš kito sutuoktinio leidimo, kuris reikalingas apsaugoti ir tvarkyti jų bendrąją nuosavybę. Bet kuris sutuoktinis gali skubiai imtis priemonių siekdamas apsaugoti turtą neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo. Tačiau, apie tai kitam sutuoktiniui turėtų būti pranešta nedelsiant.

(Civilinio kodekso 4:42 straipsnio 1-2 dalys)

Specialios nuostatos taikomos turto, kuris yra priskiriamas bendrajai nuosavybei ir yra vieno iš sutuoktinių naudojamas profesinei veiklai ar užsiimant privačiu verslu, naudojimui ir administravimui. Vengrijos teisė nustato specialias normas, taikytinas naudojimuisi narystės ar akcininkų teisėmis, jei sutuoktinis yra vienam savininkui priklausančio verslo, kooperatyvo ar įmonės narys arba akcininkas.

(Civilinio kodekso 4:43 straipsnio 1-2 dalys)

Galiojant bendrajai sutuoktinių nuosavybei sutuoktiniai turi galimybę disponuoti savo bendrąja nuosavybe kartu arba turėdami kito sutuoktinio sutikimą. Jei galiojant bendrajai sutuoktinių nuosavybei vienas iš sutuoktinių sudaro sandorį, kito sutuoktinio sutikimui jokie formalūs reikalavimai netaikomi.

(Civilinio kodekso 4:45 straipsnis)

Jei Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip, galiojant bendrajai sutuoktinių nuosavybei sutuoktinio sudarytas sandoris siekiant turtinės naudos laikomas sudarytu esant kito sutuoktinio sutikimui, nebent sandorį sudaranti trečioji šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad kitas sutuoktinis nedavė savo išankstinio sutikimo dėl tokio sandorio sudarymo.

Jei sutuoktinis sudarė sandorį, skirtą kasdieniams poreikiams patenkinti arba užsiimdamas profesine veikla ar verslu, kitas sutuoktinis gali remtis sutikimo nebuvimu tik tuo atveju, jei jis ar ji savo prieštaravimą aiškiai išreiškė sandorį sudarančiai trečiajai šaliai prieš sandorio sudarymą.

(Civilinio kodekso 4:46 straipsnis)

Nė vienas iš sutuoktinių galiojant bendrajai sutuoktinių nuosavybei arba laikotarpiu nuo santuokos nutraukimo iki bendrosios nuosavybės padalijimo neturi teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu, kuris yra abiems sutuoktiniams priklausantys šeimos namai, neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo.  Šiuo atveju kito sutuoktinio sutikimas nėra preziumuojamas.

(Civilinio kodekso 4:48 straipsnis)

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Jei sutuoktinis sudaro sandorį, kuris susijęs su bendrąja nuosavybe, jis ar ji padengia visus įsiskolinimus, atsiradusius dėl tokio sandorio ar susijusio su juo, iš savo asmeninės nuosavybės ir jam ar jai priklausančios bendrosios nuosavybės dalies.

Jei sutuoktinis nedalyvavo sudarant sandorį, kurį kitas sutuoktinis sudarė turėdamas jo ar jos sutikimą, sudarant sandorį nedalyvavęs sutuoktinis tampa atsakingu trečiųjų asmenų atžvilgiu tik jam ar jai priklausančia bendrosios nuosavybės dalimi. 

(Civilinio kodekso 4:49 straipsnis)

Jei sutuoktinis nedavė sutikimo dėl kito sutuoktinio sudaryto su bendrąja nuosavybe susijusio sandorio ir sutikimas negali būti preziumuojamas arba  prezumpcija buvo paneigta, sutuoktinis nelaikomas atsakingu už jokius įsipareigojimus, atsiradusius dėl tokio sandorio ar susijusius su juo. Neturint sutuoktinio sutikimo sudarytas sandoris neturi jam ar jai jokio poveikio, jei įsigyjanti šalis veikė nesąžiningai arba sudariusi sandorį nepagrįstai praturtėjo. Jei kitas sutuoktinis sudarė sandorį su savo giminaičiu, preziumuojamas nesąžiningumas ir nepagrįsto praturtėjimo siekimas.

(Civilinio kodekso 4:50 straipsnis)

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Sutuoktinių bendroji nuosavybė apima su jų bendru turtu susijusias prievoles, jie bendrai atsakingi už skolas, atsiradusias dėl vieno iš sutuoktinių bendrosios sutuoktinių nuosavybės galiojimo metu prisiimtų įsipareigojimų ar su jais susijusias. Bendrajai nuosavybei nepriskiriamas tas turtas, prievolės ir skolos, kurios laikomos vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

(Civilinio kodekso 4:37 straipsnio 2 ir 4 dalys)

Išskyrus įstatymines išlaikymo prievoles, visos skolos, atsiradusios dėl prieš pradedant bendrą vedybinį gyvenimą atliktų veiksmų ar susijusios su jais, padengiamos asmenine nuosavybe. Asmeninė nuosavybė apima prievoles, atsiradusias dėl asmeninės nuosavybės dalį sudarančio turto, ir individualiajai atsakomybei priskiriamos skolos palūkanas.

Asmeninei nuosavybei priskiriama bendro santuokinio gyvenimo metu atsiradusi skola:

• susijusi su asmeninės nuosavybės įsigijimu ar priežiūra, išskyrus išlaidas, susijusias su pajamomis iš tokios asmeninės nuosavybės ir su abiejų sutuoktinių bendrai naudojamo ar panaudoto turto priežiūra,
• susijusi su sutuoktinio asmeninės nuosavybės disponavimu,
• kuri atsirado dėl vieno iš sutuoktinių, kuris neatsižvelgė į bendrąją nuosavybę ir neturėjo kito sutuoktinio sutikimo,
• atsiradusi dėl neteisėtų ir tyčinių veiksmų arba didelio sutuoktinio aplaidumo, jei skola didesnė nei kito sutuoktinio praturtėjimas.

Net jei skola priskiriama sutuoktinio asmeninei nuosavybei, kitas sutuoktinis taip pat yra atsakingas trečiųjų šalių atžvilgiu. 

(Civilinio kodekso 4:39 straipsnio 1-4 dalys)

Bendrajai nuosavybei priklausančio turto priežiūros ir administravimo išlaidos, bendro namų ūkio priežiūros išlaidos ir sutuoktinių  bendrų vaikų auginimo ir išlaikymo išlaidos visų pirma padengiamos iš bendrosios sutuoktinių nuosavybės. Jei bendrosios sutuoktinių nuosavybės nepakanka minėtoms išlaidoms padengti, jos padengiamos iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės vienodomis dalimis. Jei tik vienas iš sutuoktinių turi asmeninės nuosavybės, tas sutuoktinis pasirūpina lėšomis, kurios būtinos likusiai išlaidų daliai padengti.

(Civilinio kodekso 4:44 straipsnis)

Print this topic

back to top