2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Remiantis Kroatijos teise sutuoktiniai turi asmeninę nuosavybę ir bendrąją nuosavybę (Šeimos įstatymo 35 straipsnis). Bendroji nuosavybė  tai visas turtas, kurią sutuoktiniai įgijo santuokos metu iš savo darbinės veiklos arba iš tokios nuosavybės gautos pajamos ar nauda (Šeimos įstatymo 36 straipsnis).

Nuosavybė, kuri sutuoktiniui priklauso santuokos sudarymo metu, lieka jo ar jos asmenine nuosavybe. Asmeninei nuosavybei taip pat priskiriama sutuoktinio po santuokos sudarymo paveldėta ar jam dovanota nuosavybė.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Pagal įstatymą bendroji nuosavybė lygiomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams, jei jie nėra sudarę sutarties, kuria jų turtiniai santykiai būtų reglamentuojami kitaip.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Kroatijos teisės normose nėra nustatyto reikalavimo sudaryti turto aprašą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Kaip nurodyta 2.1 punkte, sutuoktiniai gali turėti asmeninę nuosavybę ir bendrąją nuosavybę. Asmeninės nuosavybės tvarkymui taikomas individualios nuosavybės tvarkymo režimas. Bendrosios nuosavybės tvarkymas gali būti dviejų rūšių: įprastas ir ypatingas. Įprasto nuosavybės tvarkymo atveju pakanka vieno iš sutuoktinių pareiškimo (kai tai susiję su nuolatine turto priežiūra, eksploatavimu ir naudojimu įprastais tikslais), nes kito sutuoktinio sutikimas yra preziumuojamas. Ypatingo nuosavybės (nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, kurį būtina registruoti) tvarkymo atveju, kai keičiama objekto paskirtis, atliekamas kapitalinis remontas, ketinant parduoti, įkeisti ir t. t., būtina, kad abu sutuoktiniai kartu pareikštų savo valią arba vienas iš sutuoktinių pateiktų notaro patvirtintą kito sutuoktinio pasirašytą rašytinį sutikimą. Jei sutuoktinis nepateikia rašytinio sutikimo, sąžiningai veikiančios trečiosios šalies teisės ir įsipareigojimai nėra pažeidžiami (Šeimos įstatymo 37 straipsnis).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Vieno iš sutuoktinių prievolės ir įsipareigojimai, prisiimti iki santuokos ir asmeniškai santuokos metu, tačiau nesusiję su kasdieniais šeimos poreikiais, kito sutuoktinio nesaisto (Šeimos įstatymo 43 straipsnis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abu sutuoktiniai yra atsakingi už skolas, atsiradusias dėl vieno iš sutuoktinių veiksmų tenkinant šeimos poreikius, ir skolas, atsiradusias dėl abiejų sutuoktinių veiksmų ir susijusias su bendrąja nuosavybe. Sutuoktiniai yra solidariai atsakingi tiek asmenine, tiek bendrąja nuosavybe (Šeimos įstatymo 44 straipsnis.

Print this topic

back to top