2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Nyderlanduose pradedamas taikyti ribotos bendrosios nuosavybės teisinis režimas, pagal kurį santuokos metu įgytas turtas ir atsiradusios skolos yra laikomi bendrąja nuosavybe (žr. Civilinio kodekso (CK) 1:94 straipsnį). Bendrajai nuosavybei nepriskiriamą turtą sudaro remiantis paveldėjimo teise įgytas ar kaip dovana gautas turtas, teisės į pensiją, našlių ir našlaičių išmokos, kaip nurodyta Įstatyme dėl teisių į pensiją suvienodinimo santuokos nutraukimo atveju. Šis režimas taikomas 2018 m. sausio 1 d. ar vėliau sudarytoms santuokoms arba sutuoktiniams, kurie po nurodytos dienos panaikino galiojusią ikivedybinę sutartį ir kurie buvo susituokę pagal teisės aktais nustatytą režimą. Bendrajai nuosavybei taip pat priskiriamas turtas, kuris sutuoktiniams bendrai priklausė iki vedybų ( pvz., jiems kartu gyvenant įsigytas turtas). Jei vienas iš sutuoktinių užsiima verslu, taikoma speciali schema (žr. CK 1:95a straipsnį).

Iki sausio 1 d. sudarytoms santuokoms toliau galioja ankstesnis teisės aktais nustatytas režimas. Ankstesnis teisės aktais nustatytas režimas yra visiškos bendrosios nuosavybės teisinis režimas. Teisinis režimas, kuris taikomas tuo atveju, jei sutarties nėra, yra bendrosios nuosavybės režimas (žr. 1 CK 1:94 straipsnio 1 dalį). Visas turtas, kuris sutuoktiniams priklausė santuokos pradžioje, ir visas turtas, kurį jie įsigijo po jos sudarymo, priskiriamas bendrajai nuosavybei tol, kol jis padalinamas. Turtas, kuris paveldėtas arba įgytas kaip dovana, ir kuris, kaip nurodyta palikėjo testamente arba davėjo intencijoje, nepriskiriamas bendrajai nuosavybei (taip pat vadinama netaikymo sąlyga), teisės į pašalpą, kaip nurodyta "Teisių į pašalpas suvienodinimo santuokos nutraukimo atveju įstatyme", ir pergyvenusių išlaikomų asmenų pašalpos nelaikomi bendrais dalykais. Turtas (ir skolos), kurie išskirtinai susiję su vienu iš sutuoktinių, taip pat nepriskiriami bendrajai nuosavybei (žr. CK 1:94 straipsnio 5 dalį). Remiantis teismų praktika, tam tikros teisės į pašalpą ir kompensaciją už nematerialią žalą priskiriamos atskirajam turtui. Kitais atvejais sąsaja ne visada pripažįstama. Atskirojo turto vaisiai taip pat priskiriami atskiroms nuosavybėms (žr. CK 1:94 straipsnio 6 dalį). Visos skolos, kurias sudarė kiekvienas iš sutuoktinių, išskyrus skolas, susijusias su atskiruoju turtu, taip pat yra bendros ir turi būti apmokamos iš bendrojo turto (žr. CK 1:94 straipsnio 7 dalį).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Jei ištuokos proceso metu kyla nesutarimas dėl to, kam priklauso turtas ir nei vienas iš sutuoktinių negali įrodyti savo teisės į šį turtą, turtas priskiriamas prie bendrojo turto, bet ši taisyklė neturi pakenkti kreditoriams (žr. CK 1:94 straipsnio 8 dalį).

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Ne.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Kieno nors vardu įgytą turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą ir akcinės bendrovės arba ribotos atsakomybės bendrovės akcijas) administruoja tas sutuoktinis, kurio vardu jis įgytas. Visą kitą turtą, priskiriamą bendrajai nuosavybei, kiekvienas iš sutuoktinių gali administruoti atskirai (žr. CK 1:97 straipsnį). Sutuoktinių gyvenamąjį būstą galima perleisti tik turint abiejų sutuoktinių sutikimą (žr. CK 1:88). Sutikimo taip pat reikia, norint įkeisti sutuoktinių gyvenamąjį būstą. Jei kitas sutuoktinis, dėl to, kad tuo metu jo nėra arba dėl kitos priežasties, negali duoti sutikimo arba atsisako duoti sutikimą, sutikimą gali duoti teisėjas. Jei vėliau paaiškėja, kad sutikimo nėra, kitas sutuoktinis per trejų metų laikotarpį (žr. CK 3:52 straipsnį) gali pritaikyti teisės akto negaliojimo sąlygą (žr. CK 1:89 straipsnį).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Žr. 2.4 punkto atsakymą.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abu sutuoktiniai solidariai atsako už namų ūkio skolas ir vaikų priežiūros bei auginimo išlaidas santuokos laikotarpiu (žr. CK 1:85 straipsnį). Ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo santuokai sutuoktinių pasirinkto teisinio režimo.

Dėl namų ūkio skolų žr. 2.5 punkto atsakymą, o dėl kitų skolų žr. 2.1 punkto atsakymą. Kreditoriai gali išieškoti skolas iš viso sutuoktinių turto. Jei vienas iš sutuoktinių padengė bendrąją skolą panaudodamas asmeninį turtą, jis / ji turi teisę gauti kompensaciją (žr. CK 1:95 straipsnį). Sutuoktinio asmeninė skola gali būti išieškota iš bendrosios nuosavybė santuokos laikotarpiu, tačiau kitas sutuoktinis turi teisę nurodyti kreditoriui skolą turinčio sutuoktinio asmeninį turtą, iš kurio galima išieškoti skolą. Jei asmeninė skola dengiama panaudojant bendrąją nuosavybę, skolą turintis sutuoktinis privalo kompensuoti bendrąjį turtą (žr. CK 1:96 straipsnį 4 dalį).

Print this topic

back to top