2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Bendrosios jungtinės nuosavybės principas Airijos teisėje netaikomas, ir kiekvienam sutuoktiniui iki santuokos priklausiusi ar santuokos metu įgyta nuosavybė lieka to sutuoktinio nuosavybe. Kadangi Airijoje neegzistuoja automatiška teisė į kito sutuoktinio nuosavybės dalį, separacijos ir (arba) skyrybų atveju sutuoktinis, neturintis nuosavybės, gali reikalauti teisės į dalį ar į visą kitam sutuoktiniui teisėtai priklausančią nuosavybę, vadovaujantis teisingumo interesais (1995 m. Šeimos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis ir 1996 m. Šeimos (santuokos nutraukimo) įstatymas), atsižvelgiant į santuokos aplinkybes ir separacijos / skyrybų tvarkos įgyvendinimą (1995 m. Šeimos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies a punkto I dalį ir 1996 m. Šeimos (santuokos nutraukimo) įstatymo 20 straipsnio 2 dalies a punkto I dalį).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Teisės požiūriu tokių teisinių prielaidų nėra.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Remiantis teisės aktais, sutuoktiniai neprivalo sudaryti sutuoktinių turto aprašo. Tačiau remiantis prašymu dėl teisinės separacijos ar skyrybų bei papildomų teisės gynimo priemonių taikymo, abi šalys privalo pateikti rašytinius parodymus apie priemones, išsamiai nurodant savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, įsiskolinimus ir sukauptas pensijas (žr. 2011 m. Apygardos teismo taisyklių 59 skyriaus 4 taisyklė ir 1997 m. Aukštesniųjų teismų taisyklių 70A skyrius).

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Galiojančios santuokos metu kiekvienas sutuoktinis yra atsakingas už savo nuosavybės administravimą ir paprastai tokios nuosavybės administravimui ar disponavimui tokia nuosavybe kito sutuoktinio sutikimas yra nereikalingas. Airijos teisė taiko specialias nuostatas šalių šeimos būsto, kuris nustatomas pagal 1976 m. Šeimos būsto apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, papildomai remiantis 1995 m. Šeimos įstatymo 54 straipsnio 1 dalįs. Net jei šeimos būsto vienintelis savininkas yra vienas sutuoktinis, teisiškai nuosavybę turinčiam sutuoktiniui neleidžiama perleisti ar kitaip užsitikrinti teises į šeimos būstą be raštiško sutuoktinio, kuriam šis būstas nepriklauso nuosavybės teise, sutikimo (1976 m. Šeimos būsto apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Jei toks perleidimas įvykdomas be kito sutuoktinio sutikimo, toks tikslinis perleidimas laikomas negaliojančiu (1976 m. Šeimos būsto apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau perleidimas negali būti pripažintas negaliojančiu tik dėl tos priežasties, kad neįvykdytas sutikimo reikalavimas, jei teises pilnai atlygindamas vertę perima sąžiningas pirkėjas (1976 m. Šeimos būsto apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies a punktas).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Teisės požiūriu tokie sandoriai neegzistuoja.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Kiekvienas sutuoktinis yra atsakingas už savo įsiskolinimus, susidariusius santuokos metu, nebent sutartimi yra susitarta kitaip.

Print this topic

back to top