2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas yra bendrosios nuosavybės režimas, kuris įsigalioja santuokos sudarymo momentu. Šiai nuosavybei priskiriamas turtas, kurį sutuoktiniai atskirai ar bendrai įgijo šio režimo galiojimo metu (bendroji nuosavybė). Turtas, kuris nepriskiriamas bendrajai nuosavybei, priskiriamas kiekvieno iš sutuoktinių asmeninei nuosavybei (Šeimos ir globos kodekso 31 straipsnio 1 dalis).

Konkrečiai bendrajai nuosavybei priskiriama:

• už darbą gautas atlyginimas ir pajamos, gautos iš kitos veiklos, kuria siekiama pelno;
• iš bendrosios nuosavybės bei iš kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės gaunamos pajamos;
• finansinė nauda, gauta iš atvirojo arba dirbančiųjų pensijų fondo (Šeimos ir globos kodekso 31 straipsnio 2 dalis).

Namų ūkio technika, kurią naudoja abu sutuoktiniai, taip pat yra bendrosios nuosavybės dalis, jei ji įgyta paveldėjimo, palikimo pagal testamentą ar dovanojimo būdu, jei testatoriaus arba davėjo nenurodyta kitaip (Šeimos ir globos kodekso 34 straipsnis).

Kiekvieno iš sutuoktinių asmeninei nuosavybei priskiriama, kas nurodyta toliau (bet tuo neapsiribojama):

• turtas, įgytas iki bendrosios nuosavybės teisinio režimo įsigaliojimo, turtas, įgytas paveldėjimo, palikimo pagal testamentą ar dovanojimo būdu, jei testatorius ar davėjas nenurodė kitaip, turtas, kuris išskirtinai naudojamas vieno iš sutuoktinių asmeninėms reikmėms, turtas, gautas kaip atlygis už asmeninius sutuoktinio pasiekimus, ir turtas, įgytas mainais į asmeninį turtą, jei konkrečiomis nuostatomis nenustatyta kitaip;
• nuosavybės teisės, kylančios iš jungtinės nuosavybės, kuriai taikomi atskiri reglamentai (pvz., jungtinė nuosavybė civilinės teisės bendrijoje arba komercinėje bendrijoje);
• neatimamos teisės, kurias gali turėti tik vienas asmuo;
• turtas, gautas kaip kompensacija už kūno sužalojimą ar sveikatos sutrikimą arba kaip kompensacija už patirtą žalą. Tačiau čia nepriskiriamos neįgalumo pašalpos, gaunamos dėl sutuoktinio iš dalies arba visiškai prarasto darbingumo arba dėl jo / jos padidėjusių poreikių arba sumažėjusių ateities galimybių;
• kompensacijos už darbą arba už pajamas, gaunamas iš kitos veiklos, kuria siekiama pelno, reikalavimai;
• autoriaus teisės ir susijusios teisės, intelektinės nuosavybės teisės ar kitos kūrėjo teisės (Šeimos ir globos kodekso 33 straipsnis).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Kam priskiriamas konkretus turtas – bendrajai ar asmeninei nuosavybei, priklauso nuo to, kuriai iš pirmiau išvardytų kategorijų jis priklauso, ir nuo būdo, kuriuo jis buvo įgytas (žr. 2.1 punktą).

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Tai nebūtina. Tačiau aprašą visada galima sudaryti, norint turėti įrodymą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Kiekvienas iš sutuoktinių gali atskirai turėti ir naudoti turtą, kuris yra bendrosios nuosavybės dalis (Šeimos ir globos kodekso 34 straipsnis 1). Kol taikomas įstatymu nustatytas bendrosios nuosavybės teisinis režimas, nei vienas iš sutuoktinių negali pareikalauti padalinti bendrąją nuosavybę. Be to, nei vienas iš sutuoktinių negali perleisti ar įsipareigoti perleisti bendrosios nuosavybės dalį arba šiai nuosavybei priskiriamo turto dalį, kuri jam / jai atitektų nustojus galioti įstatymu nustatytam režimui (Šeimos ir globos kodekso 35 straipsnis). Sutuoktiniai įpareigoti bendradarbiauti tvarkydami savo bendrąją nuosavybę (Šeimos ir globos kodekso 36 straipsnio 1 dalis). Bet kuris iš sutuoktinių gali vienas tvarkyti nuosavybę, tačiau taip ją tvarkant negalima vykdyti veiklos, kuri aprašyta toliau (t. y. veiklos, kuriai vykdyti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas). Sutuoktinis gali prieštarauti, kad kitas sutuoktinis tvarkytų bendrąją nuosavybę, išskyrus, jei atliekami kasdienių reikalų veiksmai, veiksmai, kuriais siekiama patenkinti kasdienius šeimos poreikius arba jei atliekamas veiksmas yra dalis veiklos, kuria siekiama pelno (Šeimos ir globos kodekso 36 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vienam iš sutuoktinių pareikalavus, teismas dėl svarbios priežasties gali atimti iš kito sutuoktinio teisę savarankiškai tvarkyti bendrąją nuosavybę. Teismas taip pat gali nuspręsti, kad vietoj sutuoktinio sutikimo reikia gauti teismo leidimą, jei norima atlikti veiksmus, kurie nurodyti Šeimos ir globos kodekso 37 straipsnio 1 dalyje.

Kito sutuoktinio sutikimas reikalingas:

• bet kokiems teisiniams sandoriams, susijusiems su nekilnojamojo turto disponavimu, suvaržymu arba pirkimu, atlikti arba klausimams, susijusiems su nuolatinio uzufrukto teise arba bet kokiu kitu teisiniu sandoriu, susijusiu su nekilnojamojo turto naudojimu ir eksploatavimu;
• bet kokiems teisiniams sandoriams, susijusiems su in rem teisės į pastatą arba patalpas perleidimu, suvaržymu ar įsigijimu;
• bet kokiems teisiniams sandoriams, susijusiems su žemės ūkio arba žemės ūkio bendrovės perleidimu, suvaržymu, įsigijimu arba išnuomojimu;
• dovanoms, daromoms naudojant bendrąją nuosavybę, išskyrus įprastas pripažintas dovanas (Šeimos ir globos kodekso 37 straipsnio 1 dalis).

Bet kokia sutartis, vieno iš sutuoktinių sudaryta neturint reikalingo kito sutuoktinio sutikimo yra niekinė ir negaliojanti, jei kitas sutuoktinis vėliau jos nepatvirtina. Vienašališkas teisinis vieno iš sutuoktinių veiksmas, atliekamas neturint kito sutuoktinio sutikimo, taip pat yra niekinis ir negaliojantis (Šeimos ir globos kodekso 37 straipsnio 2–4 dalys).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abu sutuoktiniai solidariai atsako už skolas, kurio nors iš jų sudarytas siekiant patenkinti kasdienius šeimos poreikius (Šeimos ir globos kodekso 30 straipsnis). Jei kuris nors iš sutuoktinių sudaro skolą turėdamas kito sutuoktinio sutikimą, kreditorius gali pareikalauti taip pat panaudoti bendrąją nuosavybę šiai skolai padengti. Jei kuris nors iš sutuoktinių sudaro skolą neturėdamas kito sutuoktinio sutikimo arba jei skola sudaryta ne dėl teisinio sandorio, arba jei skola sudaryta iki bendrosios nuosavybės teisinio režimo įsigaliojimo sutuoktinių atžvilgiu, arba jei skola susijusi su asmeniniu turtu, kreditorius gali reikalauti, kad skola būtų padengta tik naudojant skolininko asmeninę nuosavybę arba tam tikrą turtą, kuris priskiriamas bendrajai nuosavybei (pvz., atlyginimą už darbą) (Šeimos ir globos kodekso 41–42 straipsniai).

Print this topic

back to top