2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Jei sutuoktiniai nesudaro vedybų sutarties, jiems taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas yra įstatymu nustatytas bendrosios nuosavybės teisinis režimas. Pagal šį režimą visas turtas, kurį kuris nors iš sutuoktinių įgyja bendrosios nuosavybės teisinio režimo taikymo metu, sudaro bendrosios nuosavybės dalį, kaip nustatyta Civilinio kodekso 339 straipsnyje. Kiekvieno iš sutuoktinių asmeninei nuosavybei, kaip nustatyta Civilinio kodekso 340 straipsnyje, priskiriamas toliau nurodytas turtas: turtas, paveldėtas pagal įstatymą, turtas paveldėtas pagal testamentą ar dovana, jei testatorius ar davėjas nėra aiškiai nurodęs, kad turtas yra bendrosios nuosavybės dalis; sutuoktinio asmeninio naudojimo turtas; turtas, naudojamas sutuoktinio profesinei veiklai; intelektinės nuosavybės teisės į sutuoktinio darbus; turtas, įgytas kaip premija ar atlygis, moksliniai ar literatūriniai rankraščiai, piešiniai ar meniniai projektai, išradimų projektai; draudimo išmokos ir kompensacija už bet kokią materialinę arba moralinę žalą, padarytą kuriam nors iš sutuoktinių; turtas, piniginė suma arba bet kas, ką dėl jo vertės galima iškeisti į asmeninį turtą, taip pat turtas, įgytas mainais į tokį turtą, taip pat asmeninio turto vaisiai.

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Jei turtas neaprašytas (žr. 2.3 punktą), kilnojamasis turtas laikomas bendrosios nuosavybės dalimi, kol pateikiami įrodymai, kad yra kitaip. Pagal Civilinio kodekso 357 straipsnio 2 dalį laikoma, kad sutuoktinių indėlis įsigyjant bendrąją nuosavybę ir vykdant bendrus įsipareigojimus yra vienodas, kol pateikiami įrodymai, kad yra kitaip.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Pagal Civilinio kodekso 343 straipsnio 3 dalį, jei taikomas įstatymu nustatytas bendrosios nuosavybės teisinis režimas, sutuoktiniai turi sudaryti iki santuokos įgyto kilnojamojo turto sąrašą dalyvaujant civilinės teisės notarui arba asmeniškai jį pasirašyti, ir šį sąrašą reikia sudaryti iki santuokos sudarymo. Taip pat jei sutuoktiniai pasirenka taikytiną atskirojo turto teisinį režimą (žr. 3.1 punktą), civilinės teisės notaras turi sudaryti kilnojamojo turto, kuriam taikoma sutartis, sąrašą.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Bendrosios nuosavybės atžvilgiu – kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę naudoti ir administruoti bendrąją nuosavybę ir įsigyti bendrąją nuosavybę be kito sutuoktinio sutikimo (Civilinio kodekso 345 straipsnis). Teisinius sandorius, susijusius su bendrosios nuosavybės atskyrimu ir suvaržymu, galima sudaryti tik turint abiejų sutuoktinių sutikimą. Tačiau bendruoju kilnojamuoju turtu, kurį atskiriant netaikomi jokie su viešinimu susiję formalūs reikalavimai, kiekvienas iš sutuoktinių gali disponuoti pats (Civilinio kodekso 346 straipsnis). Priešingu atveju, be kito iš sutuoktinių aiškaus sutikimo sudarytą teisinį sandorį galima paskelbti negaliojančiu.

Teisinius sandorius, susijusius su šeimos būstu, kuris yra bendras sutuoktinių būstas, arba kitu atveju – su sutuoktinių būstu, kuriame gyvena vaikai, reguliuoja specialusis teisinis režimas. Sutuoktinis negali pats perleisti teisių į šeimos būstą arba atlikti veiksmų, paveikiančių tokio būsto naudojimą, net jei jis / ji yra išskirtinis šio būsto savininkas. Tačiau jei kito sutuoktinio sutikimas neduodamas be teisinio pagrindo, teismas, kuris yra kompetentingas spręsti šeimos ir globos klausimus, gali leisti atlikti tokį veiksmą. Sutikimo nedavęs sutuoktinis gali pareikalauti paskelbti tokį veiksmą negaliojančiu, jei būstas yra registruotas žemės kadastre kaip šeimos būstas. Paskelbimo negaliojančiu galima pareikalauti net, jei šeimos būsto pobūdis nėra registruotas, bet įgyjančiai trečiajai šaliai jis buvo žinomas dėl kitų priežasčių. Priešingu atveju, galima reikalauti tik, kad kitas sutuoktinis padengtų nuostolius (Civilinio kodekso 322 straipsnis).

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Kurio nors iš sutuoktinių prisiimti įsipareigojimai dengti įprastas sutuoktinių išlaidas ir išlaidas, susidarančias dėl bendrosios nuosavybės priežiūros, administravimo ir įsigijimo, yra bendri sutuoktinių įsipareigojimai, net jei šiuos įsipareigojimus prisiėmė tik vienas iš jų, ir sutuoktiniams tenka atsakomybė už tokias bendrosios jų nuosavybės skolas (Civilinio kodekso 351 straipsnis).

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Sutuoktiniai savo bendrąja nuosavybe atsako už bendrąsias skolas, kaip nurodyta Civilinio kodekso 351 straipsnyje. Tačiau jei bendrosios nuosavybės nepakanka bendriems įsipareigojimams padengti, sutuoktiniai bendrai atsako savo asmeniniu turtu, o sumokėjęs sutuoktinis turi atgręžtinio reikalavimo teisę kito sutuoktinio atžvilgiu ir turi sulaikymo teisę, kol jam / jai bus kompensuota (Civilinio kodekso 352 straipsnis).

Print this topic

back to top