5.1. Kaip dalinamas (teisės in rem) turtas?

Skyrybų, teisinio atsiskyrimo ir kt. atvejais sutuoktiniai gali sudaryti sutartį dėl jungtinės nuosavybės padalijimo. Jei nenustatyta kitaip, tai laikomasi pagrindinės taisyklės, kad kiekvienam sutuoktiniui tenka pusė turimos bendrosios nuosavybės. Kiekvieno sutuoktinio dalis turi būti nustatoma atskirai, nustatant bendrą jungtinės nuosavybės, priklausančios vienam sutuoktiniui, vertę, atskaičiuojant jo įsiskolinimus (išskyrus įsiskolinimus, susijusius su atskirąja nuosavybe). Jei sutuoktinio įsiskolinimai viršija jo turtą, bendra vertė prilyginama nuliui. Jei atliekant skaičiavimus nustatoma, kad vieno sutuoktinio dalis yra didesnė už kito sutuoktinio dalį, jam turi būti pridedamas skirtumas. (Įstatymo dėl šeimos turto padalijimo 53 ir 58 straipsniai)

Teisė į pensiją, neperleidžiamosios teisės, atskiroji nuosavybė ir t.t. (žr. 2.1 punktą) nėra turto padalijimo dalykas. Sutuoktinis turi teisę iš jungtinės nuosavybės išskirti dalykus, išskirtinai naudojamus tenkinti jo asmeniniams poreikiams, jei tik jų vertė nėra neproporcinga, atsižvelgiant į finansines sutuoktinių gyvenimo aplinkybes. Iš jungtinės nuosavybės gali būti išskiriami sutuoktinio, su kuriuo gyvena vaikai, nepilnamečių vaikų poreikiams įsigyti dalykai.

5.2. Kas atsakingas už skolas po skyrybų / separacijos?

Nuostatos dėl sutuoktinių finansinių įsipareigojimų, aprašytos 2.6 punkte, tai pat taikomos nuosavybės padalijimo atveju skyrybų, teisinio atsiskyrimo ir t.t. atvejais.

Jei abu sutuoktiniai turi finansinių įsipareigojimų, vienas sutuoktinis gali pareikalauti, kad kitas sutuoktinis sumokėtų savo skolos, kurią būtina nedelsiant sumokėti, dalį arba jei sutuoktinis yra suteikęs tokio apmokėjimo garantiją. (Įstatymo dėl šeimos turto padalijimo 56 straipsnis)

5.3. Ar vienas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos??

Tam tikrais atvejais sutuoktiniui gali būti skiriama speciali kompensacija. Be kita ko, ji gali būti skiriama tokiu atveju:

• Jei vienas iš sutuoktinių nuslėpė duomenis apie savo finansinę padėtį, piktnaudžiavo savo įgaliojimais jungtinės nuosavybės atžvilgiu ar kitaip neatsakingai elgėsi ir tokiu būdu žymiai sumažino savo jungtinės nuosavybės dalį.
• Jei į jungtinę nuosavybę įnešta sutuoktinio dalis yra žymiai didesnė ir padalijimas lygiomis dalimis būtų aiškiai nepagrįstas ir jei santuoka truko labai trumpą laiką ir neturėjo svarbių bendrų finansinių pasekmių. Tokiu atveju gali būti nuspręsta, kad kiekvienam sutuoktiniui atitenka jungtinės nuosavybės dalis, atitinkanti jo indėlį į nuosavybę santuokos sudarymo metu ar santuokos metu.
• Jei kitas sutuoktinis panaudojo jungtinės nuosavybės priemones savo atskirosios nuosavybės įsigijimui ar padidinimui ir t. t.
• Jei sutuoktinis turi atskirąją nuosavybę, gali būti nusprendžiama, kad jis kitam sutuoktiniui turi sumokėti tam tikrą sumą, kuri užtikrintų, kad vėliau tas sutuoktinis neturėtų nepagrįstų finansinių sunkumų dėl atsiskyrimo ar skyrybų, atsižvelgiant į santuokinės nuosavybės aplinkybes, jos trukmę ir kitas aplinkybes, pateisinančias tokios priemonės taikymą.

Print this topic

back to top