3.1. Kokias nuostatas galima keisti sutartimi, o kokių ne? Kokius sutuoktinių turto režimus galima pasirinkti?

Sutuoktiniai gali sudaryti vedybinę sutartį ir susitarti dėl kitokio sutuoktinių turto režimo nei teisinis turto atskyrimas. Tačiau ne visi sutuoktinių susitarimai dėl nuosavybės yra laikomi vedybinėmis sutartimis – jie tokiomis tampa, kai pakeičia teisinį sutuoktinių turto režimą ir yra skirti finansiniams santykiams reguliuoti.
Austrijos įstatymai numato šias sutuoktinių turto režimo alternatyvas: bendroji sutuoktinų nuosavybė ir paveldėjimo sutartis. Tačiau, rinkdamiesi sutuoktinių turto rėžimą, sutuoktiniai nebūtinai turi apsiriboti tik šiais dviem variantais.
Kalbant apie bendrosios sutuoktinių nuosavybės rėžimą, reikia išskirti dvi rūšis: teisiškai nereglamentuojama bendroji sutuoktinių nuosavybė inter vivos ir bendroji sutuoktinių nuosavybė mirus vienam iš sutuoktinių. Sutuoktinių nuosavybė inter vivos gali būti bendroji arba apribotoji. Pirmuoju atveju visas turimas ir planuojamas įsigyti sutuoktinių turtas laikomas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe. Antruoju atveju – tik turtas, paminėtas sutartyje. Sutuoktiniai tampa turto bendrasavininkais, jiems priklausančio turto dalis nustatoma sutartyje, jei kyla ginčų, laikoma, jog turto dalys yra vienodo dydžio. Sutuoktiniai gali riboti disponavimo turtu teises, tačiau šiuo atveju turto perdavimo ar pardavimo trečiosioms šalims užginčyti negalima. Trečiosioms šalims perduotą ar parduotą turtą galima užginčyti tik esant nekilnojamojo turto registre užfiksuotam draudimui perduoti arba (ir) įkeisti kitam sutuoktiniui priklausantį turtą, remiantis § 364c ABGB, arba, jei disponavimas apribojimas registruojant bendras teises į turtą.
Bendrojo sutuoktinių turto inter vivos atveju abu sutuoktiniai yra atsakingi už bendro turto įsiskolinimus bei už asmeninio turto įsiskolinimus. Jei sandorius sudarė vienas sutuoktinis arba atsakingas yra tik jis / ji asmeniškai (pavyzdžiui, įsipareigojimas mokėti alimentus arba atlyginti žalą), esant bendrojo sutuoktinių turto režimui, skolos gali būti išieškomos tiek iš bendrojo sutuoktinių turto, tiek iš jo (arba jos) asmeninio turto. Esant apribotam bendrojo sutuoktinių turto rėžimui, priešingai – kitas sutuoktinis neatsako už tokias skolas savo turto dalimi. 
Pasirinkus bendrojo sutuoktinių turto rėžimą mirus sutuoktiniui, turtas nėra bendras, kol miršta vienas sutuoktinis, o iki tol kiekvienas sutuoktinis gali laisvai disponuoti savo turtu. Jei miršta vienas sutuoktinis, sutuoktinių turtas sujungiamas į bendrąjį sutuoktinių turtą, kuris, atskaičiavus įsiskolinimus, padalijimas į dvi lygias dalis. Vieną dalį gauną gyvas sutuoktinis, kitą – paveldi mirusio sutuoktinio giminaičiai (§ 1234 ABGB).
Jei yra sudaryta paveldėjimo sutartis, vienas sutuoktinis paskiria kitą arba abu paskiria vienas kitą paveldėtojais (§ 1249 ABGB). Tačiau paveldėjimo sutartis taikoma tik trims ketvirtadaliams viso turto (§ 1253 ABGB).
Be to, yra išankstinių susitarimų dėl kasdienio naudojimo daiktų, santaupų ir (arba) namo / buto dalybų skyrybų atveju. Šie susitarimai neturi įtakos turto atskyrimui santuokos metu. Teisėjas gali ignoruoti galiojantį išankstinį susitarimą tik tuo atveju, jei dalybos būtų labai nesąžiningos vieno iš sutuoktinių atžvilgiu (§ 97 2 pastraipa Ehegesetz, EheG).

3.2. Kokie yra oficialūs reikalavimai ir su kuo turėčiau susisiekti?

Vedybinės sutartys ir išankstiniai susitarimai dėl sutuoktinių santaupų ir nekilnojamojo turto dalybų turi būti sudaromi raštu pas notarą (§ 97 1 pastraipa EheG). Tokiais atvejais sutartį taip pat patvirtina notaras. O išankstiniams susitarimams notaro patvirtinimo nereikia, jie tiesiog turi būti sudaryti raštu (§ 97 1 pastraipa EheG).

3.3. Kada galima sudaryti sutartį ir kada ji įsigalioja?

Vedybinės sutartys ir išankstiniai susitarimai gali būti sudaromi bet kuriuo metu gyvenant santuokoje. Iki vedybų sudarytos vedybinės sutartys įsigalioja tik susituokus. Kad atliktų savo funkciją, vedybinės sutartys ir išankstiniai susitarimai įsigalioja arba iš karto (pavyzdžiui, bendroji sutuoktinių nuosavybė inter vivos) arba tik mirus vienam iš sutuoktinių (bendroji sutuoktinių nuosavybė mirus vienam iš sutuoktinių), arba išsiskyrus (išankstiniai susitarimai).

3.4. Ar sutuoktiniai gali keisti sudarytą sutartį? Jei taip, kokiais atvejais?

Sutuoktiniai gali pakeisti galiojančią sutartį, laikydamiesi oficialių reikalavimų.

Print this topic

back to top