2.1. Apibūdinkite bendruosius principus: Koks turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe? Koks turtas laikomas atskira sutuoktinių nuosavybe?

Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas yra bendrosios nuosavybės režimas, grindžiamas bendra turto nuosavybės teise. Jis derinamas su atskira atskirojo turto, kuris priklausė vienam iš sutuoktinių iki santuokos arba kurį jis / ji neatlygintinai gavo santuokos laikotarpiu (pvz., dovana arba palikimas), ar gavo iš atskirojo turto (pvz., palūkanos ir vaisiai), nuosavybės teise.

Remiantis Slovėnijos Šeimos kodekso 67 straipsniu bendrąją sutuoktinių nuosavybę sudaro visos nuosavybės teisės, kurios yra įgytos darbu arba gautos iš bendrosios nuosavybės santuokos ir sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių vardu ji įgyta. Bendrajai sutuoktinių nuosavybei priskiriama ir nuosavybė, įgyta remiantis ir pasinaudojus bendrąja sutuoktinių nuosavybe, ir (arba) iš jos atsiradusi nuosavybė. Jei nuosavybė turi būti padalinta, laikoma, kad nuosavybė abiem sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, nebent vienas iš sutuoktinių įrodo, kad jis / ji turi teisę į didesnę jos dalį. Jei dėl to kyla ginčas, teismas atsižvelgia ne tik į kiekvieno sutuoktinio pajamas, bet ir į kitas aplinkybes, pavyzdžiui, jų indėlį į namų ūkį, vaikų priežiūrą ir bendrosios nuosavybės priežiūrą.

Kiekvieno sutuoktinio atskira nuosavybe laikoma nuosavybė, kurią jis / ji įsigijo iki santuokos arba neatlygintinai gavo santuokos laikotarpiu (Slovėnijos Šeimos kodekso 77 straipsnio 1 dalis). Tačiau nepaisant įsigytos nuosavybės kilmės ar rūšies, sutuoktinio atskirai nuosavybei priskiriami mažesnės vertės vien tik jo / jos asmeniniam naudojimui skirti daiktai (Slovėnijos Šeimos kodekso 77 straipsnio 2 dalis).

2.2. Ar yra teisinių prielaidų dėl nuosavybės priskyrimo?

Visos asmeninės pajamos (įskaitant iš senatvės pensijos gaunamas pajamas) arba bet kokio pobūdžio užmokestis, gaunamas už sutuoktinio darbą, arba bendrosios nuosavybės duodamas pelnas teisiškai yra laikomos bendrosios nuosavybės dalimi. Sutuoktinis gali pareikalauti turtą laikyti jo / jos atskiruoju turtu tik, jei jis / ji įrodo, kad jis atsirado iki santuokos sudarymo arba kad jis nekyla iš bendrosios nuosavybės.

Sutuoktiniams taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (t. y. sutuoktinių bendrajai nuosavybei taikomas bendrosios nuosavybės teisinis režimas, o kiekvienam sutuoktiniui atskirai taikomas atskiros nuosavybės teisinis režimas), išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudarydami sutartį dėl nuosavybės valdymo ir teisinių santykių susitaria dėl nuosavybės teisinio režimo turinio. Tokiu atveju jiems taikomas sutartyje nustatytas sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.

2.3. Ar sutuoktiniai turi vesti turto apskaitą? Jei taip, kada ir kaip?

Slovėnijos teisė nereikalauja sudaryti turto sąrašo.

2.4. Kas yra atsakingas už turto tvarkymą? Kas turi teisę disponuoti turtu? Ar vienas sutuoktinis gali pats disponuoti / tvarkyti turtą, ar tam būtinas antro sutuoktinio sutikimas (pavyzdžiui, sutuoktinių namo ar buto pardavimas)? Ar be antro sutuoktinio sutikimo sudarytas teisinis sandoris yra galiojantis? Ar sutikimo nedavęs sutuoktinis gali jį užginčyti?

Sutuoktiniai bendrai ir sutartinai administruoja ir naudoja bendrąją nuosavybę, jei jie nėra susitarę, kad tik vienas iš sutuoktinių turi teisę administruoti bendrąją nuosavybę ir disponuoti bendruoju turtu abiejų sutuoktinių naudai. Kitas sutuoktinis gali bet kada pasitraukti iš tokios sutarties. Jei vienas sutuoktinis perleidžia bendrąją nuosavybę neturėdamas reikalingo kito sutuoktinio sutikimo, pastarasis gali užginčyti tokį teisinį sandorį, jei trečioji sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad šis turtas yra bendrosios nuosavybės dalis. Antraip, jo netekęs sutuoktinis turi teisę reikalauti tik kompensacijos iš kito sutuoktinio. Sutuoktiniai negali atskirai disponuoti savo bendrosios nuosavybės nenustatyta dalimi, tačiau gali nepriklausomai naudotis savo nuosavybės teise į savo atskirąjį turtą.

2.5. Ar vieno sutuoktinio sudarytas teisinis sandoris įpareigoja jo laikytis ir kitą sutuoktinį?

Teisiniai sandoriai, susiję su bendrąja nuosavybe ir kasdieniais šeimos poreikiais, kuriuos sudaro tik vienas iš sutuoktinių, sudaro bendrus įpareigojimus, kurie yra privalomi abiem sutuoktiniams. Sutuoktiniai solidariai atsako už bendrus įsipareigojimus.

2.6. Kas yra atsakingas už santuokos metu susidariusias skolas? Iš kokio sutuoktinių turto kreditoriai gali išieškoti savo pinigus?

Abu sutuoktiniai solidariai atsako už skolas, sudarytas santuokos laikotarpiu, kurios susijusios su bendrąja nuosavybe ir šeiminėmis išlaidomis. Bendrąją nuosavybę ir, jei jos nepakanka, sutuoktinių atskirąjį turtą galima panaudoti kreditorių ieškiniams padengti. Jei vieno iš sutuoktinių indėlis dengiant bendrąją skolą viršija jam / jai tenkančią šios skolos dalį, jis / ji gali pareikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti šias išlaidas. Jei skolų, kurios įpareigoja tik vieną iš sutuoktinių, kreditoriai nori, kad šios skolos būtų padengtos naudojant bendrąją nuosavybę, pirma jie turi kreiptis į teismą, kad šis nustatytų skolą turinčio sutuoktinio bendrosios nuosavybės dalį, tada jie gali siekti, kad skola būtų padengta naudojant nustatytąją dalį, kuri priklauso skolą turinčiam sutuoktiniui.

Jei vykdymo procese leidžiama parduoti vienam iš sutuoktinių priklausančios bendrosios nuosavybės dalį, kitas sutuoktinis įgyja pirmenybės teisę nusipirkti tą dalį už remiantis vykdymą ir saugumą reglamentuojančiu teisės aktu nustatytą kainą. Vieno iš sutuoktinių bankroto atveju to sutuoktinio atžvilgiu atitinkamą procedūrą vykdantis teismas priimdamas sprendimą dėl teisių netaikyti tam tikrų nuostatų patikrinimo remiantis bankroto administratoriaus pasiūlymu nustato, kad bankrutuojančiam skolininkui priklauso pusė bendrosios nuosavybės, išskyrus atvejus, kai kitas sutuoktinis pateikia prašymą dėl teisės netaikyti. Jei bankroto administratorius apskaičiuoja, kad bankrutuojančiam skolininkui priklauso daugiau nei pusė bendrosios nuosavybės, jis kaip bankrutuojančio skolininko teisinis atstovas turi pareikalauti nustatyti bankrutuojančiam skolininkui priklausančios nuosavybės dalį. Vykstant vieno iš sutuoktinių asmens bankroto procedūrai kitas sutuoktinis gali pateikti prašymą dėl teisės netaikyti tam tikrų nuostatų norėdamas įrodyti, kad jam ar jai priklauso didesnė bendrosios nuosavybės dalis. Jei tas kitas sutuoktinis minėto prašymo nepateikia, laikoma, kad jis ar ji paprašė teisės netaikyti tam tikrų nuostatų pusei bendrosios nuosavybės vykstant asmens bankroto procedūrai.

Print this topic

back to top